adiectīvum
iūgis -e
iūge : nom./acc./voc. singular neuter
Fōrmae
fōrmae prīncipālēs
- iūgis, iūgiter, jūgis
- n
- iūge, jūge
dēclīnātiō
| sing | plūr | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| m | f | n | m | f | n | |
| nōm | iūgis | iūgis | iūge | iūgēs | iūgēs | iūgia |
| acc | iūgem | iūgem | iūge | iūgēs, iūgīs | iūgēs, iūgīs | iūgia |
| gen | iūgis | iūgis | iūgis | iūgium | iūgium | iūgium |
| dat | iūgī | iūgī | iūgī | iūgibus | iūgibus | iūgibus |
| abl | iūgī | iūgī | iūgī | iūgibus | iūgibus | iūgibus |
| voc | iūgis | iūgis | iūge | iūgēs | iūgēs | iūgia |